- plėšikas
- 2 plėšìkas, -ė smob. (2) 1. H, R148,343, N, K kas užsiima plėšimu, banditas, grobikas: Nerado nė vieno plėšìkų namuos Jrk34. | Plėšikėms bitėms pasiseka į avilį įsiskverbti J.Krišč. Jei čia matot bitis visūse auliūse tyliai beguliančias, bet iš vieno aulio jos dar vis skubiai pryšais lakiojo, tai tas jūsų aulys yra plėšikas S.Dauk. ^ Ir plėšikas geras, kai pinigams galas TŽV626. Plėšikų galas ubagystė VP38. 2. I, Skr. Gs, Pl, Rod, Krš kas brangiai ima, brangininkas, lupikas: Nesisarmoja (nesidrovi) plėšìkas ažu pūrą imt du Ds. Ne plėšìkas žmogus: už kiek pirko, už tiek atiduoda Užv. ║ išnaudotojas: Tavo ponas baisus plėšikas J. Būrų plėšikas N. 3. kas greitai nuplėšia, nudrengia (drabužius, avalynę): Tai plėšìkai tie vaikai: rūbo nesuspėji sutaisyt Mlt. Ans drobužio neplėša, ne plėšìkas vaikas Rdn. Tas vaikas toks plėšikas – nespėji apavo pirkti Lnkv. Vaikai labiausi drabužio plėšìkai Stl. 4. kas aria plėšinius: Traktorių parvežėme, tik plėšikai dar neatėjo Stak.
Dictionary of the Lithuanian Language.